- išbukčioti
- išbukčióti tr. bukčiojant pasakyti, išmikčioti: Kol anas išbukčiójo žodį! Rš. \ bukčioti; išbukčioti; susibukčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išbukčioti
Look at other dictionaries:
susibukčioti — 1. sumikčioti: Graži būtų pana, tik kalba netikus, dažnai susbukčioja Ds. Besakydamas ir susbukčiojo Ds. 2. susipinti (apie kojas): Arkliui kojos susbukčiojo, ir pargriuvo Ds. bukčioti; išbukčioti; susibukčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
